- atliepti
- 2 atliẽpti, -ia (àtliepia), àtliepė
1. intr. atsakyti šaukiant, vadinant, atsišaukti: Vadinau, o nebuvo, kursai atlieptų WP11. Neatliẽpiamas šauksmas BŽ19. | refl. SD238,218: Ar į versmę įlindai neatsiliepdamas? Ar. Kas toks yra, lai atsìliepa Kl. Kad jūsų vardus pašauksu, tai kožnas atsiliepkitės MŽ219. Vilkas sustaugė antrą kartą, trečią, ir tuojau jam atsiliepė kiti vilkai, toliau ir arčiau A.Vien. Ir čia ramu, tylu, tik kažkur, sugiedojus gaidžiui, atsiliepia šuo I.Simon. Juk gyvuliai bliauna, baubia, žvengia ir visaip kitaip atsiliepia Blv. | prk.: Mistras duoda ženklą, ir tuoj atsiliepia garsiai orkestra V.Kudir. ^ Kaip kas šauka, teip ir atsiliepa VP21. ║ atskambėti, rezonuoti: Piemuo pyškina botagu, net girioj atliẽpia Alk. | refl. R302: Jei, vaikam troboj rėkiant, balsas atsiliepia – bus lietaus Pnd. Atsiliepia balsas ausyse SD198. Gražiai skamba mano dūda, balsas graudžiai atsiliepia N378. Balsui, ypačiai girioj, atsiliepia echo, tai yra kitas balsas atšokdamas SPI139. ^ Kaip lauke šaukia, taip girioj atsiliepia Pnd, Erž. Kaip girioj kerta, taip pagiry atsiliepia Alvt.
2. B duoti atsakymą į klausimą, atsakyti: Iš dvidešimt mokinių aš tik àtliepiau, o kiti nė vamt nemokėjo Šts. Kuris tad tarp jų myli jį daugesn? – Ir atliepdamas Simonas tarė: numanau, jog tas, kuriam daugesn atleido DP476. | refl. R, K: Daiktavardis (nomen substantivum) yra praminimu kokios norint asabos arba daikto ir atsiliepa klausant kas? arba ka? S.Dauk. Ar aš mokėsu atsiliẽpties, jei kokie sunki klausimai būs? Prk. Kad bent mokėčiau atsiliẽpties Kin. ║ atsakyti į kieno kalbą, kreipimąsi, pareikšti žodžiu savo nuomonę, samprotavimą: Daugkalba, ben apsistok! – lapins jai atliep: – Neduok nuo visų išjuoktisi, juk pavydas kalb tavimi RD206. Dukrelė atliepdama, pamotelę glabodama, kad tu muni paauginsi, aš tavęs neslaugysiu D56. | refl.: Pasiūlymas Keduliams buvo toks netikėtas, kad jie suglumę nerado žodžių, kaip į tai atsiliepti V.Myk-Put. Vilius į moterų kalbas, ypač į tokias, retai kada randa reikalą atsiliepti I.Simon. Jie te ką kalbėjo, aš nieko nebeatsìliepiau Ėr. Aušrinė atsiliepė: – Aš anksti ryt saulelei turiu pakurt ugnelę Sch4. ║ refl. pareikšti savo požiūrį į ką, reaguoti: Turiningomis, idėjiškomis ir įdomiai parašytomis apybraižomis turime atsiliepti į opius gyvenimo klausimus, į naujoves ir pasitaikančias negeroves rš. ║ atsakyti į laišką, atrašyti laišką: Gromata neatliepta paliko LC1889,28. Užklausimai, kuriems nėra pridėta markutė, netaps atliepiami prš. | refl.: Kodėl į mano laišką neatsiliepia? K.Būg. ║ refl. atsakyti į kokį veiksmą, jausmą tuo pačiu, pritarti: Ji neatsiliẽpia jam į jo meilę BŽ330.
3. intr. KlvrŽ dviem grupėm dainuojant, giedant, meldžiantis ar ką kita darant atsakinėti į pirmosios grupės žodžius: Choras tur antrą pusę viršo (posmo) atliepti Mž500. Žmona suvadino visą šeimyną ir kiekvienam liepė pakarčiuo svetį antgerti, kurs taip pat turėjo atliepti kožnam S.Dauk.
atlieptinai adv.: Ir taip susiėjusys į vieną kiemą motriškosios ir vyriškiejai vieni į tus trimiečius pūtusys, o kiti dainiavusys atlieptinai S.Dauk.4. refl. kreiptis, pratarti: Kad taip mano valia, – atsiliepė Valainienė į Grainį, – aš tavo liepą būtau seniai nukirtusi V.Krėv. Virpša pirmą dieną tik iš reto atsiliepė į jį V.Piet. Pri tavęs atsiliepu, skaitytojau mano brangus P. Velnias atsiliepė tuojau į žmogų: „Kurgi dabar eini?“ BsMtII59. 5. intr. prk. suskambėti: Žemė atliepė ant jų šauksmo CI606. | refl.: Iš jos miegamojo atsiliepė varpelis rš. Tuomet – juokai, klegesys, kartais ir dainės atsiliepdavo Žem. Linksmam tam balsui krūmaliūse atsiliepus, nė viena kenklė netimpčiojusi neliko – tūlyd visi apsukuo ugnies šokti suniko M.Valanč. Kada atsilieps trimitas, tuomet tegul žengia į kalną Skv2Moz19,13. 6. refl. pasakyti savo nuomonę, įvertinti: Daktaras Masaitis apie motinos sveikatą atsiliepė pesimistiškai rš. 7. refl. prieštarauti: Neatsiliẽpk, ką sako, tylėk! Ėr. 8. intr. nesutikti ką daryti, atsisakyti: Jis manie liepė, aš jamui atliepiau, t. y. atsakiau J. 9. intr. atsitrenkti: Lentą padėk ant kalados, kad kalant atliẽptų Žvr. Čia neatliẽps – nekalk! Jrb. | Jau čia kastuvas atliẽpia į akmenį Vdžg. Dar ne pats šlapumas – dar iš apačios pašalas atliepia Ėr. Kelias jau truputį pašaltas – važiuojant ratais jau šiek tiek àtliepia Up. Iš paviršiaus čia minkšta, o giliau kietai atliepia Mrj. Nieko, dar gali važiuot – pašalas atliẽpia! Grš. Kas čia per kūlimas, kad neatliepia spragilas (kai grendymas minkštas)! Plv. 10. intr. atitikti: Rašomosios kalbos č, dž (iš tj, dj) paprastai tarmėje atliepia taip pat ts, dz rš. Šiandien dar yra tariama į didį gudrinčių lietos vyrs, kaip būtų žodis atliepąs į teutonų žodį staatsmann S.Dauk. Pasiekę aukštąjį mokslą valstiečiai ir pažangesnė bajorijos dalis savo literatūrine–kultūrine veikla atliepė šiam liaudies veržimuisi, juo rėmėsi rš. 11. refl. būti suderintam, sutapti (apie rimuotas eilutes): Atsiliepia, susiveda žodžių galai R290.atsilieptinai adv. R290, N.12. intr. turėti įtaką, reikšmę, paveikti: Tas sunkus darbas jo sveikatai àtliepė Vlkv. Matai, aš peršalau – dabar tas atliepia Vlkv. Dabar nesisaugoji, o į senatvę atliẽps Šn. | refl.: Jo visuomeninių politinių pažiūrų ribotumas vietomis atsiliepė ir jo mokslo darbams rš. Tai neigiamai atsiliepia žodynėlio gerumui J.Jabl. Kiekviena nereikalinga išlaida atsiliepia ūkiui rš. Visa tai negalėjo neatsiliepti į tautos būdą B.Sruog. Netvarkingas gyvenimas atsiliepia į žmogaus sveikatą rš. Visa tai labai blogai atsiliepė į jo ligą rš. 13. intr. būti dar jaučiamam, visiškai neišnykti, reikštis (apie anksčiau ką buvusį): Ta liga jam ilgam atlieps Vlkv. Džiova atliepa trejus ketverius metus Šts. Iš brago kilnojimo nupuoliau ant strėnų, ir senatvė[je] atliepa Tl. Kas skauda? – Šonas àtliepa Plng. Iš juokų vakar susukaus sprandą, ir šiandien àtliepa – negaliu galvos pasukti Plt. | Mėšlai dirvoje atliepa dvejus trejus metus, o dumblas – apie dešimt metų Šts. Jūros kerpės trejus metus àtliepė bulvėms Plng. Šitas lietus ilgai atlieps Vlkv. Kad jauns buvęs, gerai esi dirbęs, senume dar atliep [darbo vaisiai] N. | refl.: Atsiliepė senobės liga Vb. Ir šiandien nebatsiliepa ta liga: galvą visai atleido, nebskauda Šts. Nevaikščiok po orą, kad liga vėl neatsilieptų Pg. Jaunas būdamas sumušiau koją, į senatvę ir atsiliepia sumušimas (vėl skauda) Srv. Čia drėgna – reumatizmas atsiliepia S.Čiurl. | Jei storai aparsi, nebatsilieps mėšlai Ggr. Dar sodybos atsiliepia – mėšlo nereikia Vrb. Daržviečių žemė yr atsiliepanti (atliepota) kelims metams Ggr. Jam dar ilgai atsilieps tas tvoros lipimas, miesto ėjimas (lipimas per tvorą, ėjimas į miestą) J.Jabl. An senatvės visa atsiliepia Užp. | Tai žodžiai iš kokių laikų atsiliepia (senoviški žodžiai renkami, vertinami) Vl. Kiek brangių atsiliepia vardų, kai į buvusius žiūrim metus! Mair. 14. intr. atsilyginti: Vaikai tėvams nebatliepa senatvė[je] Lk. Kad tu jam pasitarnavai, jis tau irgi atliẽps Skr. 15. refl. turėti atsakomybę, atsakyti: Aš turiu už tai rokundą duoti, atsiliẽpti KII286. Aš už tai atsiliẽpsiu KII286. \ liepti; atliepti
Dictionary of the Lithuanian Language.